Seime – idėja uždrausti dienpinigius mokėti grynaisiais

293

Siekiant skaidrinti dienpinigių sistemą, nuo liepos Lietuvoje siūloma uždrausti juos išmokėti grynaisiais. Tai būtų dar vienas ginklas valstybei kovoti su šešėliu, o darbuotojams – didesnis saugumo garantas, mano idėjos autorius liberalas Simonas Gentvilas.

Tuo tarpu vairuotojus vienijančių profsąjungų atstovai įspėja apie galimus kišenių patuštinimo atvejus. Visų pirma akcentuojama, kad dėl draudimo dienpinigius mokėti grynaisiais labiausiai nukentės iš trečiųjų šalių atvykę vairuotojai, nes jiems kils papildomų rūpesčių ir išlaidų Lietuvoje atidarant banko sąskaitas, o taip pat dėl brangaus ir riboto pinigų išgryninimo.

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovybė sako, kad šis klausimas nėra tarp aktualiausių.

S. Gentvilas: siekiame mažinti šešėlį

Vienas pataisos iniciatorių S. Gentvilas prognozuoja, kad pakeitimai leis mažinti šešėlį.

„Eliminuoja šešėlinio verslo galimybes, nes dienpinigiai yra vienintelė pajamų forma, kuri dabar neapmokestinama. Tai reiškia, kad nebūtų imamasi perteklinių veiksmų bandant išgryninti pinigus“, – BNS pataisą komentavo S. Gentvilas.

Pasak jo, pakeitimas darbuotojams duotų naudos: „Neretai būna, kad atsiranda įmonių, kurios pasako kad gausi X sumą pinigaus grynais, o darbo sutartyje numatyta visai kita suma, nes dabar būtų kitaip –  tas, kas parašyta darbo sutartyje, ant komandiruotlapių, būtų išmokama ne grynaisiais, o bankiniu pavedimu“.

Tais atvejais, anot parlamentaro, kai darbuotojai gauna atlygį grynaisiais, jie nukenčia, nes dėl nematomų pajamų negali gauti paslaugų banke.

Vis tik S. Gentvilas sutinka, kad vienintelis nepatogumas žmonėms bus, nes jiems reikės pinigus išsigryninti ar išsikeisti ir bankui sumokėti mokestį.

“Dirba daug darbuotojų iš Rytų, tai jiems dideli keitimo kaštai iš eurų konvertuojant į jų valiutą, praranda procentą, du. Tačiau atsidarius sąskaitą Lietuvoje, tuos pinigus išsigrynintų ir problemos nebeliktų“, –  teigė S. Gentvilas.

I. Ruginienė: brangus ir sunkus išsigryninimas

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė pripažįsta, kad tokia priemonė būtų efektinga kovojant su šešėliu. Tačiau ji įspėja, kad dienpinigius mokant ne grynaisiais, brangiau  kainuos jų išsigryninimas, ypač periferijoje, nes ten mažėja bankų skyrių, bankomatų.

„Kaip pažaboti bankų savivalę su visais antkainiais ir skyrių uždarymais, regionuose tai problema, nėra kur išsigryninti pinigų. Jeigu išspręstume šį klausimą, mes palaikytume šį siūlymą“, – BNS teigė I. Ruginienė.

Tačiau, pasak jos, yra ir dar vienas pačių darbdavių keliamas klausimas.

„Ką daryti su dirbti čia atvažiuojančiais užsieniečiais, nes jiems atsidaryti sąskaitą kainuoja 200 eurų“, – kalbėjo profesinių sąjungų lyderė.

„Linava“: grynieji lagaminuose nebevežiojami

„Linavos“ generalinio sekretoriaus Mečislavo Atroškevičiaus teigimu, priimant galutinius sprendimus, kokia forma darbdaviai galės išmokėti dienpinigius, reikėtų atsižvelgti į visų pusių interesus.

Anot M. Atroškevičiaus, dabar už krovinių pervežimą ne grynaisiais, o pavedimais atsiskaitoma net ir ne Europos Sąjungos šalyse, todėl vežėjams vienareikšmiškai patogiau su darbuotojais atsiskaityti bankiniais pavedimais.

„Linava“ tikrai pritartų dienpinigių išmokėjimui bankiniu pavedimu. Pervežimų verslas yra gerokai pažengęs į priekį nuo tų laikų, kai buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, o patys pinigai vežioti lagaminuose“, – BNS nurodė jis.

Profsąjunga: pasienyje trūksta bankomatų 

Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas apgailestauja, kad pasienyje, muitinėse nėra pakankamai bankomatų.

„Važiuojant į Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą reikia išsikeisti eurus į vietinę valiutą, nes tose šalyse dideli mokesčiai. Įsivaizduokite vairuotoją su fura ir jam reikėtų kažkur sustoti ieškoti bankomato  išsigryninti“, – teigė jis.

G. Čiužo vadovaujama profsąjunga vienija maždaug 2 tūkst. vairuotojų, iš jų apie 60 proc. – iš trečiųjų šalių.

Statybininkai: klausimas nėra tarp aktualiausių 

Nuo 2013 metų Lietuvos statybininkų asociacijai vadovaujantis Dalius Gedvilas BNS nurodė, kad darbdaviai jau dabar dažniausiai dienpinigius moka pervesdami į korteles.

„Darbdaviams nekyla problemų, čia daugiau jos kyla tiems, kurie važinėja ir dirba ne Lietuvoje, ne euro zonos rinkoje“, – aiškino jis.

Pasak jo, statybininkams, vykstantiems dirbti į trečiąsias šalies, daugiau dienpinigių išmokama grynaisiais dėl nepatikimų atsiskaitymų kortele, pavyzdžiui, Kazachstane, Baltarusijoje, Rusijoje.

„Tie, kurie dirba Rytų rinkose, sako, kad  iš bankomatų sunku ar brangu išsiimti valiutą, ten cirkuliuoja ne euras, o doleris“, – kalbėjo D. Gedvilas.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas sako, kad šis klausimas nėra tarp aktualiausių.

„Niekada nebuvo pakeltas klausimas ir niekada neturėjome aktualijų, kad padiskutuoti, kokia forma mokėti dienpinigius. Įmonių (statybos – BNS) vadovai neužakcentavo, kad čia problema. Taip, dėl dienpinigių dydžio – kitas klausimas, bet ne dėl formos – grynaisiais ar į kortelę“, –  BNS kalbėjo D. Gedvilas.

Daugiausia dienpinigių išmokama transporto ir statybų sektoriuose 

S. Gentvilas sako, kad pakeitimai labiausia paliestų statybų, transporto, medicinos sektorius.

„Statybos sektorių, nes daug darbuotojų komandiruojama į Skandinaviją ar kitur yra, vežėjus, dalį slaugos, medicinos sritis“, – teigė parlamentaras.

Valstybinė mokesčių inspekcija BNS nurodė, kad  2018 metais transporto ir saugojimo srityje dienpinigių išmokėta 380,58 mln. eurų, statybų sferoje – 142,7 mln. eurų, apdirbamojoje gamyboje – 66,1 mln. eurų, administracinėje ir aptarnavimo veikloje – 58,3 mln. eurų, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto ūkyje – 53,8 mln. eurų.

www.tv3.lt

Comments are closed.